liminalus

liminalus, -i \ Bendroji  informacija \ Kirčiuotos formos: liminalùs, liminalìKirčiuotė: 4 Rūšis: naujai skolintos šaknies žodis Kalbos dalis: būdvardis Kilmė: anglų, liminal « graikų k. limen [kilm. liminis] „slenkstis; riba“. Giminiški naujažodžiai: liminalas, -ė; liminalumas. Pateikta: 2012 05 16. Atnaujinta: 2013 12 30. \ Reikšmė ir vartosena \ Apibrėžtis: ribinis, esantis ties riba; slenkstinis. Vartojimo sritis: bendroji vartosena \ Vartosenos pavyzdžiai \ 1-as pavyzdys: Mergės „pražudymas“, regis, išplaukia iš to, kad netrukus paskui auksinį plauką į pasaulio apačią nusileis ir slibino valioje atsidurs pati mergė. Be abejo, šis nusileidimas mergei nieko gero nežada, nes šitaip ji pereina į liminalią būseną – savo laikiną mirtį (apmarinimą). Šaltinis: Šiaurės Atėnai (populiarus mokslo straipsnis). Šaltinio rūšis: mokslinis tekstas Metai: 2008 Kita metrika: 03 21. Naujažodį pavartojo: Ginas Žiemys Pavyzdį pateikė: Rita M. \ 2-as pavyzdys: Liminalumas – tai niekieno žemė, paribys: asmuo tampa niekieno ir niekas. Tai antistruktūra, nežinomybė, tyla. Senoji tvarka negrįžtamai suardyta, naujoji – dar nesukurta. Tai daugiau nebe praeitis, bet ir dar ne ateitis. \ Atsidūręs liminalioje situacijoje, žmogus praranda apgaulingą saugumo jausmą, išeina iš komforto zonos. Šaltinis: delfi.lt Šaltinio rūšis: internetinė žiniasklaida Metai: 2011 Kita metrika: 07 01. Naujažodį pavartojo: Akvilina Cicėnaitė Pavyzdį pateikė: Rita M.